- kucinis
- 1 ×kucìnis sm. (2) KI697, kucinỹs (3b) Plt žr. 1 kucinas: 1. Pasiimk gerą kucìnį, tai nė vienas šuo nedrįs loti Erž. Tas žalnierius su kuciniu užmušė šunį pasiutusį Tat. Su kančiuku, su rykščiuke aš jos n'išmokinsiu, su kuciniu ąžuoliniu degančiu vaikysiu JD510. Smogė su kùciniu per galvą Ar. Jis eina, kùciniu pasiremdamas Ar. 2. Vaikai, pasiėmę kuciniùs, ėjo kiaulės mušti J.
Dictionary of the Lithuanian Language.